Interaktyvus upių, ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės žemėlapis

 

Upių baseinų rajonų valdymo planai

 

Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapis

 

Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai

 
 

Pradedamos taikyti invazinių svetimų rūšių valdymo priemonės - išduotas pirmasis leidimas naudoti invazines rūšis

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 352, 38 punktu, įvertinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos, ir valdymo (OL 2014 L 317, p. 35) (toliau – Reglamentas Nr. 1143/2014) 8 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytas sąlygas, kurias turi atitikti uždara valda, kurioje numatoma naudoti invazines svetimas rūšis, patvirtintas Lietuvos zoologijos sodo Invazinių gyvūnų rūšių, įrašytų į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, priežiūros ir nenumatytų atvejų planas (toliau – planas) ir, vadovaujantis Reglamento Nr. 1143/2014 8 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Tvarkos aprašo 33.1 papunkčiu, 34, 40, 44 punktais Lietuvos zoologijos sodui (Radvilėnų pl. 21, Kaunas) išduotas leidimas naudoti invazines rūšis ex-situ išsaugojimui.

 

Leidimu Lietuvos zoologijos sodui suteiktos teisės rūšių išsaugojimo ex-situ tikslu (siekiant išsaugoti rūšis už jų natūralių buveinių ribų) laikyti, veisti, naudoti ar mainyti, vežti konkrečius Lietuvos zoologijos sode laikomus invazinių svetimų rūšių egzempliorius:

1.      Raštuotuosius vėžlius (Trachemys scripta) (4 egz.);

2.      Šventuosius ibius (Threskiornis aethiopicus) (15 egz.); 
3.      Paprastuosius meškėnus (Procyon lotor) (3 egz.);

4.      Paprastuosius koačius (Nasua nasua) (4 egz.); 

5.      Kininius muntjakus (Muntiacus reevesi) (10 egz.);
6.      Egiptines žąsis (Alopochen aegyptiaca) (2 egz.)

 

Nurodytų invazinių svetimų rūšių gyvūnai yra įtraukti į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, nustatytą Reglamento Nr. 2016/1141 priede (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1529573741393&uri=CELEX:02016R1141-20170802), todėl tokių rūšių gyvūnų laikymas, veisimas, įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją, vežimas iš jos ar per jos teritoriją, bet koks pateikimas rinkai, naudojimas, mainymas, paleidimas į aplinką yra draudžiami. Uždaroms valdoms atitinkant teisės aktuose nustatytas sąlygas ir veiklos tikslus Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu gali būti suteikiami leidimai dėl invazinių svetimų rūšių naudojimo:

1.        kai invazines svetimas rūšis siekiama naudoti moksliniams tyrimams, šių rūšių ex-situ išsaugojimui arba medicinos tikslais, kai panaudoti Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių produktus yra būtina siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje;

2.        kai kita, nei nurodyta pirmuoju leidimo išdavimo atveju, veikla su invazinėmis svetimomis rūšimis yra būtina dėl įtikinamų visuomenės interesų, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus ir Europos Komisija suteikė leidimą – dėl Europos Komisijos leidimo ir leidimo naudoti invazines svetimas rūšis kreipiamasi per valstybės narės kompetentingą instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą.

 

 

 

Dėl žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusių pranešimų apie galimus laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir gerovės reikalavimų pažeidimus Klaipėdos regione, cirko veikloje

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje įgyvendina Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, El. p. info@aad.am.lt, Tel. Nr. (8 5) 216 3385).

 

Aplinkos apsaugos agentūra pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją pažymi, kad rudosios meškos (Ursus actos) yra įtrauktos į Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašą, tačiau šios rūšies egzempliorius Lietuvos Respublikos teritorijoje nelaisvėje turi teisę laikyti asmenys, įgiję šiuos laukinius gyvūnus iki draudimo įsigaliojimo (iki 2015-01-01), arba kai šie laukiniai gyvūnai laikomi mokslo ir mokymo įstaigose, turinčiose leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, zoologijos soduose, turinčiuose leidimą įkurti zoologijos sodą, kai tokie laukiniai gyvūnai buvo laikinai paimti globos tikslais, laikantis teisės aktų reikalavimų ar kai asmenys vykdo saugomų rūšių veisimo ir paleidimo į laisvę programas.

 

Viešas laukinio gyvūno eksponavimas siekiant gauti pajamų (naudojimas laukinio gyvūno viešo demonstravimo, pramoginiu tikslu, pavyzdžiui, kai gyvūnai yra cirko – keliaujančio parodos, kilnojamo žvėryno – dalis) yra prekyba laukiniais gyvūnais. Šios veiklos teisėtam įgyvendinimui asmenys turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotus leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, leidimai išduodami neterminuotam laikui.

 

Pažymėtina, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedas reikalauja užtikrinti tinkamas, gyvūnų gerovės standartus atitinkančias laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, kito jų naudojimo sąlygas: būtina atsižvelgti į rūšių biologinius poreikius, rūšies socialinį jautrumą, laikymo patalpos turi tenkinti visus gyvūnų poreikius, nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos, gyvūnai turi nepatirti skausmo, streso, nepatogumų, gyvūnai maitinami periodiškai pilnaverčiu, kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu maistu. Pabrėžtina, kad laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje būtina užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, būtų užtikrinamas lankytojų saugumas.

 

Konkrečias nurodytų reikalavimų laikymosi priemones parenka laukinių gyvūnų laikytojas nelaisvėje, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei teisingumo kriterijus. Agentūros nuomone, svarbu, kad užtikrindami savo paties ir lankytojų saugumą laukinių gyvūnų laikytojai privalo įvertinti konkrečios laukinių gyvūnų rūšies elgsenos ypatybes, atsižvelgti į lankytojų amžių, laukinio gyvūno psichikos ir sveikatos būklę, poilsio ir reguliaraus gyvybinio ciklo poreikius, garantuoti pateikiamos žodinės ar rašytinės informacijos dėl saugaus elgesio reikalavimų aiškumą, įvertinti, kad būdami potencialiai pavojingo objekto – galinčio kelti grėsmę laukinio gyvūno – savininkais, valdytojais privalo visomis prieinamomis priemonėmis įgyvendinti nurodytus reikalavimus dėl saugos ir, kilus įtarimų dėl veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams, pagrįstais, objektyviais įrodymais pagrįsti saugos priemonių taikymą. Laukinių gyvūnų laikytojams nelaisvėje rekomenduotina taikyti technines, inžinerines saugos priemones, nekenkiančias laukinių gyvūnų gerovei, ir privaloma visais atvejais veiklą vykdyti kaip profesionaliems potencialiai pavojingo objekto valdytojams.

 

Gyvosios gamtos licencijavimo skyrius, Tel. Nr. 8 706 63 256, 8 706 68 050.

 

Informacija apie žuvų neršto pabaigą Kauno HE tvenkinyje

AB „Lietuvos energijos gamyba" informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad vadovaujantis Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. liepos 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. 215 „Dėl Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo", vykdo  Vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje monitoringą, kurio metu nustatyta, kad faktinis žuvų neršto laikotarpis baigėsi 2018 m. birželio 22 d.

Kvietimas dalyvauti žuvų įveisimo paslaugų viešųjų pirkimų konkursuose

Įgyvendinant Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, Aplinkos apsaugos agentūra vykdo tarptautinį atvirą viešąjį konkursą žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose paslaugoms įsigyti.

Patikslintas žuvų neršto ir migracijos laikotarpis Kauno HE tvenkinyje

AB „Lietuvos energija“ informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad vadovaujantis Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. liepos 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. 215 „Dėl Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ vykdo  Vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje monitoringą, kurio metu buvo nustatyta, kad faktinis žuvų neršto laikotarpis prasidės  ne anksčiau kaip balandžio 10 d.