Interaktyvus upių, ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės žemėlapis

 

Upių baseinų rajonų valdymo planai

 

Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapis

 

Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai

 
 

Naujienos

Papildomas Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2018-2019 metų medžioklės sezoną limitas

 

Papildomas Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2018-2019 metų medžioklės sezoną limitas

paskirtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-388 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2018-2019 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“

 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/693ed2d0551111e884cbc4327e55f3ca/sXneURAJUj

 

Žemės ūkis ir vandens telkinių sveikata – kas nutiko?

Žemės ūkis tradiciškai užimdavo svarbią nišą Lietuvos ekonomikoje ir socialinėje aplinkoje. Nors šiais laikais šio sektoriaus generuojama santykinė pridėtinė vertė yra stipriai sumažėjusi (žemės ūkis, žuvininkystė, ir miškininkystė kartu sudėjus sukuria apie 3 % šalyje sukuriamos pridėtinės vertės), šis sektorius išlieka bene labiausiai pastebimu žmogaus ūkinės veiklos tipu ne miesto teritorijose - mūsų maisto aruodą reprezentuojantys ariami laukai, ganyklos vis dar užima didelę šalies teritorijos dalį. Gerai žinoma tiesa, kad vandens telkinių būklė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Kaip šalies vandens telkinius veikia žemės ūkio sektoriuje vykdoma veikla ir kokios to poveikio kitimo tendencijos?

Daugiau ariamos žemės – daugiau nitratų upėse?

Ar upės baseine didesnius plotus užimant ariamai žemei upėje būna ir daugiau nitratų? Turbūt teko girdėti, kad upių vandens kokybė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Lietuvoje buvo labai daug padaryta modernizuojant miestų nuotekų valyklas ir tuo būdu mažinant vandenų taršą iš vadinamųjų sutelktosios taršos šaltinių. Tačiau vadinamųjų pasklidosios taršos šaltinių poveikio sumažinti nepavyko, todėl tarša iš įvairaus tipo laukų išlieka viena opiausių vandenų apsaugos problemų Lietuvoje - net beveik trečdalis upių neatitinka geros būklės kriterijų pagal nitratų azoto koncentracijas. Plačiau...


Pradedamos taikyti invazinių svetimų rūšių valdymo priemonės

Pradedamos taikyti invazinių svetimų rūšių valdymo priemonės - išduotas pirmasis leidimas naudoti invazines rūšis.

   
Trachemys scripta

Dėl žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusių pranešimų apie galimus laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir gerovės reikalavimų pažeidimus Klaipėdos regione, cirko veikloje

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje įgyvendina Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, El. p. info@aad.am.lt, Tel. Nr. (8 5) 216 3385).

 

Aplinkos apsaugos agentūra pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją pažymi, kad rudosios meškos (Ursus actos) yra įtrauktos į Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašą, tačiau šios rūšies egzempliorius Lietuvos Respublikos teritorijoje nelaisvėje turi teisę laikyti asmenys, įgiję šiuos laukinius gyvūnus iki draudimo įsigaliojimo (iki 2015-01-01), arba kai šie laukiniai gyvūnai laikomi mokslo ir mokymo įstaigose, turinčiose leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, zoologijos soduose, turinčiuose leidimą įkurti zoologijos sodą, kai tokie laukiniai gyvūnai buvo laikinai paimti globos tikslais, laikantis teisės aktų reikalavimų ar kai asmenys vykdo saugomų rūšių veisimo ir paleidimo į laisvę programas.

 

Viešas laukinio gyvūno eksponavimas siekiant gauti pajamų (naudojimas laukinio gyvūno viešo demonstravimo, pramoginiu tikslu, pavyzdžiui, kai gyvūnai yra cirko – keliaujančio parodos, kilnojamo žvėryno – dalis) yra prekyba laukiniais gyvūnais. Šios veiklos teisėtam įgyvendinimui asmenys turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotus leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, leidimai išduodami neterminuotam laikui.

 

Pažymėtina, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priedas reikalauja užtikrinti tinkamas, gyvūnų gerovės standartus atitinkančias laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, kito jų naudojimo sąlygas: būtina atsižvelgti į rūšių biologinius poreikius, rūšies socialinį jautrumą, laikymo patalpos turi tenkinti visus gyvūnų poreikius, nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos, gyvūnai turi nepatirti skausmo, streso, nepatogumų, gyvūnai maitinami periodiškai pilnaverčiu, kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu maistu. Pabrėžtina, kad laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje būtina užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, būtų užtikrinamas lankytojų saugumas.

 

Konkrečias nurodytų reikalavimų laikymosi priemones parenka laukinių gyvūnų laikytojas nelaisvėje, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei teisingumo kriterijus. Agentūros nuomone, svarbu, kad užtikrindami savo paties ir lankytojų saugumą laukinių gyvūnų laikytojai privalo įvertinti konkrečios laukinių gyvūnų rūšies elgsenos ypatybes, atsižvelgti į lankytojų amžių, laukinio gyvūno psichikos ir sveikatos būklę, poilsio ir reguliaraus gyvybinio ciklo poreikius, garantuoti pateikiamos žodinės ar rašytinės informacijos dėl saugaus elgesio reikalavimų aiškumą, įvertinti, kad būdami potencialiai pavojingo objekto – galinčio kelti grėsmę laukinio gyvūno – savininkais, valdytojais privalo visomis prieinamomis priemonėmis įgyvendinti nurodytus reikalavimus dėl saugos ir, kilus įtarimų dėl veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams, pagrįstais, objektyviais įrodymais pagrįsti saugos priemonių taikymą. Laukinių gyvūnų laikytojams nelaisvėje rekomenduotina taikyti technines, inžinerines saugos priemones, nekenkiančias laukinių gyvūnų gerovei, ir privaloma visais atvejais veiklą vykdyti kaip profesionaliems potencialiai pavojingo objekto valdytojams.

 

Gyvosios gamtos licencijavimo skyrius, Tel. Nr. 8 706 63 256, 8 706 68 050.