Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Potvynių rizikos valdymas > Potvynių direktyvos įgyvendinimas

 

Potvynių direktyvos įgyvendinimas

2007 m. Europos Sąjungoje buvo priimta Potvynių direktyva, kurios tikslas yra iki 2015 m. gruodžio 22 d. sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.

 

Potvynių direktyva skirta koordinuotai visoje Europos Sąjungoje kurti potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, kadangi potvyniai yra vienas dažniausiai pasitaikančių gamtos reiškinių, sukeliančių reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Besikeičiantis klimatas taip pat prisideda prie potvynių tikimybės ir jų neigiamų padarinių didėjimo. Europos Sąjungoje siekiama kiek įmanoma sumažinti potvynių neigiamų pasekmių riziką. Siekiant, kad potvynių rizikai sumažinti skirtos priemonės būtų veiksmingos, reikalinga jas kiek įmanoma labiau koordinuoti visame upės baseine, nes 60 % Europos upių baseinų apima kelias valstybes. Vykdant potvynių rizikos valdymą Bendrijos lygiu, bendri bei suderinti veiksmai padės pagerinti bendrą apsaugos nuo potvynių lygį visoje Europos Sąjungoje.

 

2009 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, į gyvendindama Potvynių direktyvoje nurodytus reikalavimus, patvirtino Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą, kuriuo pavesta:

 

- iki 2011 m. gruodžio 22 d. parengti ir patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą (I etapas);

- iki 2013 m. gruodžio 22 d. parengti potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius (II etapas);

- iki 2015 m. gruodžio 22 d parengti ir patvirtinti potvynių rizikos valdymo planus (III etapas).

 

 

 

Preliminarus potvynių rizikos vertinimas (I etapas)

 

2011 metais buvo atliktas preliminarus potvynių rizikos įvertinimas Lietuvos Respublikoje.

 

Jo metu buvo išanalizuoti praeityje įvykę stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio mąsto potvyniai, apžvelgta klimato kaitos įtaka potvyniams, įvertinta tikimybė ateityje kilti panašiems potvyniams ir potvynių poveikis žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Analizuojant potvynius, įvertintas jų mąstas, hidrologinės charakteristikos, hidrologinės ir meteorologinės sąlygos, dėl kurių formuojasi ekstremalūs potvyniai, klimato kaitos įtaka upių vandeningumui, audrų pasikartojimo dažnumui, vandens lygio Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kaitai ir kiti faktoriai.

 

Atliekant preliminarų potvynių rizikos įvertinimą nustatyta, kad Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Dažniausiai potvyniai kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių (apie 70-75 proc. atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 proc. atvejų). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos jūroje pakilimas, hidrotechnikos statinių avarijos ir pan. sudaro 15 proc. atvejų. Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasario ir žiemos metu, atitinkamai apie 60 ir 35 proc. atvejų.

 

 

Ekstremalių hidrologinių reiškinių, susijusių su potvyniais, pasiskirstymas pagal

įvairius kriterijus (pagal 1812–2010 m. duomenis).

Reiškinys Katastrofiniai potvyniai Stichiniai potvyniai
Reiškinio kilmė Sniego tirpsmas ir ledo kamščiai ~75% Sniego tirpsmas ir ledo kamščiai ~70%
Intensyvios liūtys ~15% Intensyvios liūtys ~15%
Kitos priežastys ~10% Kitos priežastys ~15%

 

Stichinių hidrologinių reiškinių, susijusių su potvyniais, pasiskirstymas pagal

sezonus (pagal 1981–2010 m. duomenis).

Reiškinys Stichiniai potvyniai
Reiškinio laikas Žiema 35%
Pavasaris 60%
Vasara 4%
Ruduo 1%

 

 

Remiantis atlikta analize buvo išskirtos upės ir Baltijos jūros bei Kuršių marių priekrantės teritorijos, kuriose praeityje buvo stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai, arba numatoma, kad dėl klimato kaitos tokie potvyniai gali kilti ateityje. Taip pat buvo išskirtos upės ir priekrantės teritorijos, kuriose dėl reljefo ypatybių, vandentakių padėties ir jų bendrų hidrologinių ir geomorfologinių ypatybių ateityje gali kilti potvyniai, kurie dėl didelio vandeningumo potvynio metu gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes. Viso Lietuvoje buvo išskirtos 54 skirtingų upių atkarpos, kuriose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems reiškiniams. Teritorijos, besiribojančios su Baltijos jūra bei Kuršių mariomis, taip pat išskiriamos kaip jautrios potvynių atžvilgiu. Bendras šių upių atkarpų ir pakrantės ilgis sudaro 3,994 tūkst. km, detaliau su išskirtais upių ruožais galima susipažinti preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo ataskaitoje ir žemėlapyje.

 

 

 

Remiantis preliminariu įvertinimu potvyniai kelia pavojų daugiau nei 5 proc. (351 tūkst. ha) Lietuvos Respublikos teritorijos, iš kurių 193 tūkst. ha  sudaro žemės ūkio naudmenos, 97 tūkst. ha  miškai, 28 tūkst. ha  urbanizuotos teritorijos. Analizuojant prieinamus duomenimis nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 1961 iki 2010 metų Lietuvoje potvyniai sukėlė žalos daugiau, nei už 150 mln. Lt.

 

Įvertinus klimato kaitos įtaką potvyniams numatoma, kad potvynių problemos išliks aktualios ir ateityje. Numatoma, kad pavasario, liūčių sukeliamus ir kitus potvynius klimato kaita gali paveikti skirtingai.

 

Pavasario potvyniai:

- pavasario potvyniai formuosis anksčiau;

- pavasario potvynių maksimalūs debitai ir potvynių mastas bei intensyvumas XXI a. turės mažėjimo tendenciją;

- tikėtina, kad vakarinėje šalies dalyje XXI a. pabaigoje rudens ir pavasario potvyniai beveik susilies į ištisinį žiemos potvynį.

 

Liūčių sukeliami potvyniai:

- gausių kritulių pasikartojimas XXI a. augs;

- uraganinių audrų pasikartojimas išaugs;

- lietaus sukeltų potvynių pasikartojimas dažnės;

- didžiausia tikimybė kilti lietaus sukeltiems poplūdžiams numatoma rudens mėnesiais.

 

Vandens lygio kilimas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose:

- nuo 1898 m. vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 14,7 cm;

- pagal didžiausią vandens lygio augimo scenarijų, per XXI amžių Lietuvos pakrantėje žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti net iki 100 cm;

- Kuršių mariose labiausiai tikėtinas vidutinio vandens lygio pakilimas 27–63 cm, dėl vėjo ir Nemuno potvynių poveikio lygis gali pakilti iki 217 cm.

 

Su išsamia preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo informacija galima susipažinti žemiau nurodytuose šaltiniuose:

 

 

Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas ir susijusi informacija bus apsvarstoma ir prireikus atnaujinama, ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas šešerius metus.

 

Preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo pagrindu bus organizuojamas potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių ir potvynių rizikos valdymo planų parengimas.

 

 

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai (II etapas)

 

 

Potvynių sukeliamų užliejimų vertinimas

 

Atlikus preliminarų potvynių rizikos vertinimą ir nustačius pavojingus vandens telkinius, 2012 metų pradžioje šiems ruožams buvo pradėti rengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai:

 

  • Potvynių grėsmės žemėlapiai skirti nustatyti potvynių sukeliamus užliejimus.
  • Potvynių rizikos žemėlapiai skirti įvertinti galimus su potvyniais susijusius neigiamus padarinius žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai.

 

Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai bus naudojami rizikos valdymo planų parengimui ir priemonių skirtų rizikai sumažinti nustatymui. Potvynių rizikos valdymo planai bus rengiami 2014 - 2015 metais. Potvynių rizikos valdymo planai apims visus potvynių rizikos valdymo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant potvynių prevencijai, pasirengimui, apsaugai nuo potvynių atsižvelgiant į konkrečių teritorijų ypatybes.

 

Scenarijai naudoti potvynių grėsmės žemėlapiams sudaryti

 

Potvynių grėsmės žemėlapiai sudaryti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo išskirtiems upių ruožams bei Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijoms (viso 3994 km). Per potvynį užliejamos teritorijos dydis priklauso nuo vandens lygio. Vandens lygis matuojamas tik vandens matavimo stotyse, todėl sudarant potvynio grėsmės žemėlapius vienas iš sunkiausių uždavinių yra įvertinti koks potvynio metu gali būti vandens lygis upės ruožuose nutolusiose nuo vandens matavimo stoties. Šią užduotį galima išspręsti naudojant hidrologinius, hidraulinius ir hidrodinaminius modelius. Hidrologiniais modeliais, atsižvelgiant į baseino ploto prieaugį ir jo savybių pokyčius, galima įvertinti upės nuotėkį visame upės ruože, o pagal nuotėkį ir upės vagos bei slėnio savybes su hidrauliniais ir hidrodinaminiais modeliais galima įvertinti potvynio vandens lygį.

 

Siekiant įvertinti visas svarbiausias potvynių susidarymo priežastis sukurti potvynių grėsmės žemėlapiai apima teritorijas, kurios gali būti užtvindytos pagal šiuos scenarijus:

 

1. ekstremalių situacijų arba mažos tikimybės potvynis:

1.1. 0,1 proc. tikimybės potvynis, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per tūkstantį metų;

1.2. užliejimai priekrantės teritorijose, esant 0,1 proc. tikimybės vandens lygiams Baltijos jūroje ir Kuršių mariose;

2. vidutinės tikimybės potvynis:

2.1. 1 proc. tikimybės potvynis, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų;

2.2. užliejimai priekrantės teritorijose, esant 1 proc. tikimybės vandens lygiams Baltijos jūroje ir Kuršių mariose;

3. didelės tikimybės potvynis:

3.1. 10 proc. tikimybės potvynis, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per dešimt metų;

3.2. užliejimai priekrantės teritorijose, esant 10 proc. tikimybės vandens lygiams Baltijos jūroje ir Kuršių mariose;

3.3. ledo sangrūdų sukeliami potvyniai.

 

Pagal šiuos scenarijus sudaryti žemėlapiai neparodo konkretaus, tam tikrais metais vykusio potvynio, tačiau leidžia įvertinti potvynių grėsmę preliminarus potvynių rizikos Lietuvos Respublikos teritorijoje vertinimo išskirtiems upių ruožams bei Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijoms.

 

Sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių upėse vertinimas

 

Potvynio metu įvairių savybių teritorijose vandens tėkmė upės vagoje ir gretimoje teritorijoje pasiskirsto skirtingai. Jei potvynio metu upės vanduo užlieja tik upės slėnį ir didžioji dalis vandens tėkmės teka išilgai upės vagos ir slėnio, tai potvynių modeliavimui yra tinkamiausi vienmatės tėkmės (1D) modeliai. Jei vandens tėkmė plačiai išsilieja į aplink upę esančią teritoriją arba užlietoje teritorijoje yra daug kliūčių, tada naudojant dvimačius (2D) modelius galima gauti tikslesnius rezultatus.

 

Pasirenkant žemėlapių rengimui naudojamus modelius buvo atsižvelgiamą į jų rezultatų tikslumą ir patikimumą. 1D tėkmės skaičiavimams atlikti buvo pasirinkta viena iš plačiausiai pasaulyje taikomų Danijos kompanijos DHI sukurta 1D modeliavimo sistema MIKE 11. Vertinant potvynius 2D modeliais naudotos dvi modeliavimo sistemos: Danijos kompanijos DHI sukurta MIKE 21 modeliavimo sistema ir Latvijos kompanijos „Procesu analīzes un izpētes centrs" (PAIC) sukurta programinė įranga SwEvolver. Mike 21 modeliavimo sistema jau daugelį metų visame pasaulyje taikoma atliekant 2D vandens tėkmių modeliavimą, o SWEvolver programinė įranga yra naudota vertinant potvynius Baltijos šalyse.

 

Potvynių modeliavimui Nemuno žemupyje, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir urbanizuotose teritorijose buvo naudojamos dvimačio (2D) modeliavimo sistemos, kitose upėse naudoti vienmatės tėkmės (1D) modeliai.

 

1D_2D_20130930.jpg

Upių ruožai, kuriems parengti sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių grėsmės žemėlapiai naudojant 1D (mėlynos linijos) ir 2D (raudonos linijos) hidrodinaminio modeliavimo rezultatus.

 

1D modeliais buvo imituojami potvynių vandens lygiai upėse nenusistovėjusios tėkmės sąlygomis laikant, kad upėmis teka 10%, 1% ir 0,1% tikimybių potvynių debitai. Šių tikimybių debitai apskaičiuoti pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir kitų prieinamų šaltinių duomenis.

 

Rengiant potvynių grėsmės žemėlapius buvo išanalizuotos visos veikiančios ir jau uždarytos vandens matavimo stotys (VMS) ir įvertinti jose surinkti duomenys. Iš penkiasdešimt devynių tiriamuose upių ruožuose veikusių vandens matavimo stočių tik 25 yra su pilna stebėjimų eile. 7 VMS atidarytos vėliau nei 1960 metai tačiau veikia iki šiol, dvi veikė nuo 1960 metų, bet laikinai buvo uždarytos ir vėl atidarytos, 17 veikė nuo 1960 bet dabar yra uždarytos. Likusios veikė epizodiškai ir turi gana trumpas ir dėl to nepakankamai patikimas duomenų eiles.

 

Nepilnos duomenų eilės buvo pratęsiamos naudojant analogų metodą tik ten kur gretimų VMS duomenų eilių bendra trukmė pakankamai ilga ir atitinka WMO (World Meteorological Organization) rekomendacijas bei tarp atstatomos ir analogo duomenų sekos yra glaudus ryšys (koreliacijos koeficientas didesnis nei 0.8). Toms VMS kurioms nebuvo galimybės rasti patikimo analogo, paskaičiuotų debitų reikšmės buvo dauginamos iš pataisos koeficientų, gautu skaičiuojant atitinkamų tikimybių debitus atskiriems periodams.

 

Atliekant hidraulinį modeliavimą, būtina žinoti tam tikros tikimybės potvynio debito reikšmę ne tik tuose ruožų taškuose, kuriuose buvo VMS, bet ir išilgai kiekvieno upės ruožo. Debitų skaičiavimai, kai nėra stebėjimo duomenų, buvo atlikti pagal Lietuvoje daug metų naudojamas empirines formules.

 

Potvynių modeliavimui naudojamas modelis buvo kalibruotas pagal 10 metų laikotarpio duomenis, modelio validavimas atliktas nepriklausomai duomenų eilutei 10 metų laikotarpiui.

 

Pagal 10%, 1% ir 0,1% tikimybių debitus bei vientisą upės vagos batimetrijos ir slėnių reljefo skaitmeninį aukščių modelį 1D ir 2D hidrodinamikos modeliais buvo įvertinti maksimalūs upių vandens lygiai 10%, 1% ir 0,1% tikimybių potvynių metu. Svarbu paminėti, kad sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių grėsmės žemėlapiai parengti modeliuojant tėkmę esant laisvai upės vagai. Žemėlapiuose pateikiamas vandens lygis neatspindi ledo sangrūdų, hidrotechnikos statinių griūties ir Baltijos jūros/ Kuršių marių vandens lygio sukeltų užliejimų.

 

Užliejimai priekrantės teritorijose

 

Priekrantės užliejimų scenarijai parodo, kokios priekrantės teritorijos gali būti užliejamos esant 10%, 1% ir 0,1% tikimybių vandens lygiams Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Minėtų tikimybių vandens lygiai apskaičiuoti pagal Jūrinių vandens matavimo postų duomenis gautus iš Jūrinių tyrimų centro ir kitų prieinamų šaltinių. Ilgalaikiai Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens lygio stebėjimų duomenys leidžia įvertinti 10%, 1% ir 0,1% tikimybių vandens lygį penkiose vandens matavimo postuose, kurios galima suskirstyti į tris grupes: 1 - Klaipėdos VMS, kuri reprezentuoja jūros priekrantės vandens lygius; 2 - Nidos, Juodkrantės VMS - reprezentuoja Kuršių marių vandens lygius, kurie nėra veikiami pritekančio vandens į marias kiekių; 3 - Ventės ir VMS - reprezentuojanti Kuršių marių vandens lygius, tačiau veikiama ir iš Nemuno bei Minijos pritekančių vandens kiekių.

 

10%, 1% ir 0,1% tikimybių vandens lygiai Jūriniuose vandens matavimo postuose. Vandens lygis pateiktas metrais Baltijos jūros aukščių sistemoje

Tikimybė

Klaipėda

Ventė

Nida

Juodkrantė

0,1%

2,56

1,74

1,37

2,06

1,0%

2,00

1,39

1,22

1,62

10%

1,42

1,03

1,02

1,17

 

Priekrantės teritorijų užliejimų potvynių grėsmės žemėlapiai parengti naudojant erdvinės analizės metodus pagal 3.1 lentelėje pateiktas vandens lygių reikšmes (ArcGIS programinė įranga, Spatial Analyst plėtinys). Priekrantės teritorijų užliejimų potvynių grėsmės žemėlapiai apima 91,6 km Baltijos jūros ir 133,4 km Kuršių marių pakrantės ruožų

 

Ledo sangrūdų sukeliami potvyniai

 

Ledo sangrūdos yra dažniausiai pasitaikanti stichinių ir katastrofinių potvynių Lietuvos upėse priežastis. Per tiriamą 1960-2010 metų laikotarpį buvo užfiksuota 2759 ledo sangrūdų atvejų. 468 atvejais buvo užfiksuota didesne arba lygi 100 cm ledo sangrūdų sukelta patvanka, didesnė nei 200 cm patvanka per 1960-2010 metų laikotarpį buvo įvertinta 181 kartus, o didesnė arba lygi 400 cm patvanka buvo užfiksuota 28 kartus.

 

Vertinant sangrūdų pasikartojimo tikimybę upių ruožuose buvo remtasi ledo sangrūdų pasikartojimo vandens matavimo stotyse duomenimis, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybių civilinės saugos tarnybų apklausos duomenimis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - LHMT) leidžiamų potvynių aprašymų duomenimis bei pranešimais spaudoje. Vertinant sangrūdų tikimybę ruožuose, apie kuriuos duomenų minėtuose šaltiniuose nepakako, buvo remtasi upės slėnio reljefo duomenimis ir atsižvelgta į tai koks yra potencialus sangrūdų sukeliamų nuostolių pavojus konkrečiame ruože.

 

Sangrūdų susidarymo tikimybė projekto „Preliminarus potvynių rizikos Lietuvos Respublikos teritorijoje įvertinimas" metu išskirtuose upių ruožuose įvertinta pagal VMS duomenis ir kitus informacijos šaltinius.

 

Pagal vandens matavimo stočių duomenis vertinant sangrūdų susidarymo tikimybę laikyta, kad tikimybė yra:

 

Didelė - kai ledo sangrūdos susidaro dažniau nei kartą per du metus (>0,5 sangrūdų/metus);

Vidutinė - kai ledo sangrūdos fiksuotos dažniau nei vieną karta per penkis metus (0,2 -0,5 sangrūdų/metus);

Maža - kai  sangrūdos susidaro rečiau nei vieną karta per penkis metus (<0,2 sangrūdų/metus).

 

Vertinant maksimaliai tikėtiną sangrūdų sukeliamą patvankos aukštį upės ruože buvo atsižvelgiama į istorinį maksimalios patvankos aukštį ir teritorijos esančios šalia upės reljefo duomenis, upės vagos konfigūraciją ir hidrologinius duomenis. Tuose ruožuose, kuriose duomenų apie sangrūdų sukeltą patvankos aukštį nebuvo, maksimali tikėtina sangrūdų sukeliama patvanka įvertinta tik pagal reljefo duomens, vagos konfigūraciją ir hidrologinius ruožo duomenis.

 

Maksimali tikėtina sangrūdų sukeliama patvanka metrais virš vidutinio daugiamečio vandens lygio.

 

Maksimaliai tikėtinos patvankos virš daugiamečio vandens lygio duomenys buvo panaudoti sudarant sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės žemėlapius su išskirtomis užliejamomis teritorijomis. Užliejama teritorija ir vandens lygis pateikiamas visame upės ruože kas 1 m pakeliant upės vandens lygį nuo vidutinio daugiamečio vandens lygio iki maksimalaus tikėtino sangrūdų metu sukeltos patvankos vandens lygio.

 

Potvynių grėsmės žemėlapiams naudoti duomenys

 

Rengiant didelio tikslumo potvynių žemėlapius būtina naudoti ne tik tikslius hidrologinius duomenis bei patikimas metodikas, bet ir didelio tikslumo upės batimetrijos ir upės slėnių reljefo duomenis. Lietuvoje iki šiol didelio tikslumo batimetrijos ir reljefo duomenys buvo tik kai kuriems vandens telkiniams ir atskiroms teritorijoms.

 

Renkant duomenis apie reljefą nuspręsta naudotis vietovės skenavimu iš orlaivio metodu LIDAR (Light Detection and Ranging). Šis metodas leidžia per sąlyginai trumpą laiką leidžia surinkti didelės teritorijos labai tikslius aukščio duomenis. Galimai užliejamų teritorijų LiDAR duomenys surinkti 21 skrydžio 2012.04.15-2012.07.11 dienomis metu (vidutinis taškų tankis 1,56 taškų kvadratiniame metre, vidutinė kvadratinė taško altitudės nustatymo paklaida 0,07 - 0,10m). Kadangi nebuvo gauti leidimai įskristi į Rusijos Federacijos ir Baltarusijos teritorijas, pasienyje buvo surinkti mažesnio tikslumo LiDAR duomenis orlaiviui skrendant didesniame aukštyje (0,43 taškų kvadratiniame metre, vidutinė kvadratinė taško altitudės nustatymo paklaida 0,14 - 0,30m).

 

Lidar_taskai.jpg

Surinktų LIDAR duomenų pavyzdys.

 

Teritorijose prie upių ruožų, kurias dengia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos apskričių centrų skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus skenavimo taškų duomenys SEOP (2007 m.), nauji LiDAR duomenys nebuvo renkami. Rengiant upių slėnių reljefo ir aukščių duomenis buvo naudojami SEOP (2007 m.) duomenys.

 

Upių slėnių reljefo ir aukščio duomenų, surinktų naudojant nuotolinio skenavimo įrangą (LiDAR) aprėptis.

 

Papildomai buvo renkami ir upių batimetrijos duomenys. Upių batimetrijos matavimo vietos (skersiniai upės pjūviai) parinktos taip, kad tarp jų būtų ne didesnis kaip 500 m atstumas matuojant nuo pjūvio iki pjūvio pagal upės vagos centrinę liniją. Papildomi matavimų pjūviai buvo parinkti prieš ir už statinių, kurie kerta upės vagą skersai, pavyzdžiui tiltai (matuojama prieš statinį), užtvankos (matuojama už statinio). Upių batimetrijos matavimai atlikti 2012 m. gegužės - rugsėjo mėn. Bendras upių ruožų, kuriuose atlikti batimetrijos lauko matavimai, ilgis - 3548,3 km.

 

Pagal anksčiau egzistavusius ir naujai sukurtus batimetrijos ir aukščių duomenis buvo sukurtas upių slėnių vientisas skaitmeninis žemės paviršiaus modelis (DTM). DTM parengtas „grid" formatu, celės dydis 1x1 m. Parengtas DTM buvo patikslintas tose vietose, kuriose yra kiti patikimi duomenų šaltiniai, o tos vietos gali labai įtakoti užliejamų teritorijų plotus. Patikslinimui naudoti šie duomenų šaltiniai:

  • polderių ir kitų pylimų topografinės nuotraukos;
  • pylimų lauko matavimų duomenys;
  • tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklėse pateikiamos žemės užtvankų altitudės.

 

Skaitmeninio žemės paviršiaus modelio sukūrimui taip pat buvo naudoti šie anksčiau surinkti duomenys:

  • Batimetrijos duomenys:
    • Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos naujausi upių profilių duomenys prie vandens matavimo stočių;
    • VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau - VVKD) kaupiami laivuojamų upių batimetriniai duomenys;
    • Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklėse pateikiami batimetriniai planai.
  • Erdviniai duomenys:
    • Lietuvos Respublikos apskričių centrų skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus skenavimo taškų duomenys SEOP (2007 m);
    • Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus skenavimo taškų duomenys SEŽP_0,5LT (2009 m.);
    • Topografiniai žemėlapiai (M1:10 000, M1:25 000);
    • Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT.
  • Pylimų aukščių duomenys:
    • polderių pylimų ir kitų pylimų lokacijos ir prieinami altitudžių duomenys.

 

Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus skenavimo taškų duomenys SEŽP_0,5LT (2009 m.) buvo naudojami užliejimų priekrantės teritorijose nustatymui. Topografinių žemėlapių reljefo informacija naudojama kuriant reljefo modelį teritorijose už Lietuvos Respublikos ribų.

 

Neapibrėžtumų sudarytuose žemėlapiuose vertinimas

 

Rezultatų neapibrėžtumai yra būdingi visiems pavojų ir rizikos vertinimams, kuriuose matematiniai modeliai naudojami apibūdinant ne tiesiogiai stebėtą informaciją. Taip yra dėl to, kad sudaromi modeliai negali pilnai atspindėti visų realybėje vykstančių procesų.

 

Matematiniai modeliai, naudojami potvynių modeliavimui, pastaruoju metu pasidarė itin sudėtingi, vertinantys visus svarbiausius rodiklius, tačiau, jais gautų rezultatų patikimumas turi būti vertinamas labai atidžiai ir kritiškai. Modelio neapibrėžtumai gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių, kurios paprastai susijusios su modelio struktūra, reikalingais pradiniais duomenimis ir žinoma naudojamais algoritmais. Tačiau šiandieniniuose potvynių modeliuose naudojamos pagrindinės lygtys yra labai gerai žinomos ir jų sprendimo skaitiniai algoritmai taip pat gerai patikrinti praktikoje ir pakankamai patikimi. Tokius kompleksinius sprendimo algoritmus taikyti leidžia didžiulis šiandieninių kompiuterių skaičiavimo greitis, o tai savo ruožtu leidžia iš esmės sumažinti skaičiavimo paklaidas, galinčias atsirasti dėl algoritmų ar lygčių sprendimo metodų. Tačiau lieka pakankamai daug kitų neapibrėžtumų šaltinių, kurie potvyniu modeliavime galėtų turėti esminės įtakos.

 

Atskirų modelių galimi neapibrėžtumų šaltiniai.

Submodelis

Rezultatų tipas

Pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai

Upės hidrodinaminis modelis

Upės debitai;

Upės vandens lygiai.

Upės vagos ir slėnio geometrinės charakteristikos;

Maningo šiurkštumo koeficientas;

Hidrotechninių statinių funkciniai neatitikimai.

Užtvindymo modelis

Užtvindymo tūris;

Vandens gylis užlietoje teritorijoje;

Užtvindytas plotas.

Apsauginių pylimų matmenys;

Upės slėnio (salpos) geometrija;

Persiliejimo per pylimus ar užtvankas neatitikimai.

 

Įvertinus visus neapibrėžtumo šaltinius gauta, kad užliejimų priekrantės teritorijose dėl Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygio pakilimo vandens lygio paklaidos siekia 10-20cm (priklausomai nuo potvynio tikimybės) ir yra 3 kartus mažesnės už upėse kylančių potvynių vidutines vandens lygio paklaidas. Sniego tirpsmo ir liūčių potvynių vandens lygio paklaidos (upių slėnių užliejamose teritorijose) 35 cm (10% tikimybės potvynis) - 60 cm (0,1% tikimybės potvynis).

 

Potvynių grėsmės žemėlapių suminis neapibrėžtumas (galima vandens lygio paklaida, cm).

Potvynio tikimybė

Galima vandens lygio paklaida, cm

Sniego tirpsmo ir liūčių potvyniai (upių slėnių užliejamos teritorijos)

Užliejimai priekrantės teritorijose dėl Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygio pakilimo

Mažos tikimybės potvynis (0,1%)

60

20

Vidutinės tikimybės potvynis (1,0%)

50

15

Didelės tikimybės potvynis (10%)

35

10

 

Parengti potvynių grėsmės žemėlapiai

 

Informacijos viešinimui parengtas interaktyvus žemėlapis internete, kurio pagalba yra galimybė gauti informaciją apie skirtingos tikimybės ir tipo potvynių užtvindomas teritorijas.

 

 

Interaktyvus potvynių grėsmės žemėlapis. Pasirinkus įrankį „Objektų identifikavimas“ ir pažymėjus tam tikrą dominančią vietą galima sužinoti potencialią žalą, kurią gali sukelti įvairių tikimybių potvyniai toje teritorijoje.

 

Potvynių grėsmės žemėlapiai parengti teritorijoms prie preliminaraus potvynių rizikos vertinimo metu išskirtų upių ruožų, Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijų (4024 km). Potvynių grėsmės žemėlapiai parengti GIS sluoksnių forma, ESRI GRID formatu (celės dydis 1x1m).

 

Interaktyviame žemėlapyje publikuojami visi aukščiau aprašyti potvynių grėsmės žemėlapiai:

  • Sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių grėsmės žemėlapiai;
  • Priekrantės teritorijų užliejimo esant atitinkamos tikimybės vandens lygiui Baltijos jūroje ir Kuršių mariose potvynių grėsmės žemėlapiai;
  • Ledo sangrūdų potvynių grėsmės žemėlapiai.

 

Potvynių rizikos žemėlapių sudarymas

 

Pagal Potvynių direktyvoje 2007/60/EB pateikiamą apibrėžimą potvynio rizika - tai potvynio tikimybės ir galimų su potvyniu susijusių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai derinys.

 

Potvynių rizikos vertinimui buvo panaudoti naujausi ir tiksliausi duomenys, kuriuos pateikė įvairios institucijos. Erdvinės analizės priemonėmis duomenys apie gyventojus, vykdomą ūkinę veiklą, saugomas teritorijas ir kultūros paveldo objektus buvo surišti su potvynių grėsmės žemėlapių informacija - užliejamų teritorijų ribos, vandens gylis.

 

Gyventojų, galinčių nukentėti nuo potvynio, skaičius

 

Vertinant gyventojų, galinčių nukentėti nuo potvynių skaičių, buvo panaudoti labai tikslūs 2011m. gyventojų surašymo erdviniai duomenys (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas). Gyventojų skaičius įvertintas atskirai kiekvienam potvynio scenarijui, atliekant geografines užklausas pagal užliejamų teritorijų ribas. Potvynių rizikos žemėlapyje duomenys pateikiami skirtingo dydžio gardelėse:

  • miesto savivaldybėse - 100 m x 100 m
  • miestuose - 250 m x 250 m
  • kitose teritorijose - 1000 m x 1000 m

Potvynių rizika gyventojams (Šilutės miestas). Pasirinkus įrankį „Objektų identifikavimas“ ir pažymėjus tam tikrą gardelę galima sužinoti potencialų gyventojų skaičių, kuris gali nukentėti vykstant įvairių pasikartojimo tikimybių potvyniams toje teritorijoje.

 

Potvynių rizika ekonominei veiklai

 

Potvynių metu dauguma atvejų turtas nėra visiškai sunaikinamas. Vertinant potvynių riziką ekonominei veiklai taikoma potvynio žalos funkcija, nusakanti turto vertės praradimą priklausomai nuo užliejimo gylio. Toje pačioje teritorijoje gali būti patiriama skirtingų rūšių žala (pvz. išlaidos pastatų atstatymui, nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo, išlaidos infrastruktūros objektų remontui). Potvynio poveikis ekonominei veiklai apskaičiuotas kaip metiniai kaštai ir išreiškiamas litais. Potvynio rizika (metiniai kaštai) lygi potvynio žalos ir potvynio tikimybės sandaugai.

 

Potvynių rizikos ekonominei veiklai žemėlapis apjungia ekonominių nuostolių įverčius, apskaičiuotus potvynių poveikio rodiklių rinkiniui. Potvynių rizikos ekonominei veiklai žemėlapyje duomenys (metiniai kaštai) pateikiami 100x100 m celėms (1 ha).

 

Rodiklis

Vertinami nuostoliai

Neigiamos pasekmės nuosavybei/ pastatams

Išlaidos pastatų atstatymui

Potvynių žalos pastatams/ nuosavybei vertinimas atliekamas skaičiuojant metinę žalą (Lt) pagal statybos vertes (nekilnojamojo turto atkūrimo išlaidas), taikant potvynio žalos funkciją.

Neigiamos pasekmės infrastruktūros objektams

Išlaidos kelių remontui

 

Išlaidos infrastruktūros objektų remontui nustatomos pagal jų rekonstrukcijos vertes, taikant potvynio žalos funkciją. Kelių rekonstrukcijos vertė apskaičiuojama pagal užliejamo kelio ilgį ir diferencijuojama pagal kelio kategoriją ir dangą. Kitų infrastruktūros objektų rekonstrukcijos vertė skaičiuojama miestuose pagal objektų paviršiaus plotą.

Išlaidos kitų infrastruktūros statinių remontui

Poveikis vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūrai

Nevertinama, siekiant išvengti dvigubos apskaitos. Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas įtraukti vertinant potvynių poveikį aplinkai.

Neigiamos pasekmės žemės naudojimui kaimo vietovėse

Prarasta miško produkcija

Miškui daroma žala yra per maža, kad būtų galima įvertinti piniginius nuostolius. Rizikos vertinimo tikslais laikoma, kad miškuose žala dėl prarandamos produkcijos lygi nuliui.

Žemės ūkio biologinio turto nuostoliai - augalininkystė

Potvynių žalos augalininkystei vertinimas atliekamas skaičiuojant metinę žalą (Lt) pagal augalininkystės produkcijos vertę, diferencijuojant į palankias ir nepalankias ūkininkauti vietoves.

Žemės ūkio biologinio turto nuostoliai - gyvulininkystė

Gyvulininkystės nuostoliai yra tiesiogiai proporcingi (kaimo) gyventojų, galinčių nukentėti nuo potvynių, skaičiui. Potvynių žalos vertinimas atliekamas skaičiuojant metinę žalą (Lt) pagal vidutinę gyvulininkystės turto vertę, tenkančią vienam kaimo gyventojui, diferencijuojant pagal seniūnijas. Vertinant gyvulininkystės nuostolius taikoma žalos funkcija.

Neigiamos pasekmės ekonominės veiklos rūšims (gamyba, statyba, paslaugos ir pan.)

Nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo

Nuostolių dėl ekonominės veiklos sutrikdymo vertinimas atliekamas skaičiuojant metinę žalą (Lt) pagal užimtųjų skaičių, tenkantį ploto vienetui (1ha) bei per vieną darbo dieną sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę (BPV), tenkančią 1 darbuotojui. Diferencijuojama pagal savivaldybes ir gyvenamą vietovę (kaimas, miestas).

Kitos neigiamos ekonominės pasekmės

Netiesioginiai ekonominiai, socialiniai kaštai bei išlaidos skubios ir ilgalaikės pagalbos priemonėms

15 proc. nuo visų tiesiogiai apskaičiuotų metinių išlaidų (pagal užsienio ir Lietuvos patirtį).

 


Potvynių rizika ekonomikai (Klaipėdos raj.). Kiekvienoje gardelėse pateikiama informacija apie vertintas ekonominės veiklos rūšis (matoma priartinus iki 1:2000 mastelio). Pasirinkus įrankį „Objektų identifikavimas“ ir pažymėjus dominančią gardelę, galima sužinoti potencialią žalą, kurią gali sukelti įvairių pasikartojimo tikimybių potvyniai toje teritorijoje.

 

Potvynių rizika aplinkai ir kultūros paveldui

 

Potvynių rizikos žemėlapiuose pateikiama informacija apie objektus, patenkančius į teritorijas, kurios gali būti užliejamos kartą per dešimt, šimtą ar tūkstantį metų:

  • įrenginiai nurodyti 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės I priede, kurie užtvindymo atveju galėtų sukelti atsitiktinę taršą;
  • miestų nuotekų valymo įrenginiai;
  • sąvartynai ir kiti atliekų šalinimo infrastruktūros objektai;
  • vandenvietės ir jų apsaugos zonos;
  • maudyklos;
  • Natura 2000 tinklo teritorijos, svarbios buveinių ir paukščių apsaugai;
  • Kultūros paveldo objektai.

 

Potvynių socialinė rizika

 

Potvynio socialinės rizikos vertinimui panaudoti Lietuvos statistikos departamento kaupiami statistiniai rodikliai:

  • vyresni nei 75 m. gyventojai;
  • gyventojai, sergantys lėtine liga ar turintys ilgalaikių sveikatos problemų;
  • vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkiui per mėnesį;
  • jaunesni nei 15 m. gyventojai;
  • nedarbo lygis;
  • asmenų, gyvenančių namų ūkiuose (NŪ), neturinčiuose ilgo naudojimo daiktų dėl lėšų stokos dalis;
  • asmenų, gyvenančių NŪ, susiduriančiuose su ekonominiais sunkumais, dalis;
  • naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui.

 

Šie rodikliai išreiškiami skirtingais matavimo vienetais, todėl buvo agreguoti panaudojant  daugiakriterinio vertinimo metodą. Pagal savivaldybių ir apskričių lygmens duomenys buvo apskaičiuoti socialinės žalos indeksai. Vertinant potvynių socialinę riziką, gyventojų, galinčių nukentėti nuo potvynių skaičius dauginamas iš socialinės potvynių žalos vertinimo indekso.

 

Konsultavimasis su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis

 

Informacija apie parengtus žemėlapius visuomenei buvo viešai paskelbta nuo 2013 m. gruodžio 4 d. Atskiru paranešimu informacija apie parengimą buvo pateikta ir visoms suinteresuotoms institucijoms. Po pristatymo 6 mėn. buvo galimybė teikti pastabas bei pasiūlymus ir, esant reikalui, atlikti korekcijas žemėlapiuose prieš juos patvirtinant.

 

Papildomai buvo organizuoti 4 seminarai-pristatymai  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šilutėje, kuriuose buvo pristatyti parengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, jų parengimo metodikos ir naudoti duomenys, taip pat aptarti klausimai apie tolimesnius žingsnius skirtus potvynių rizikos valdymo klausimams spręsti.

 

2014 m. birželio mėn. užbaigus konsultacijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymų Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ žemėlapiai buvo patvirtinti.

 

 

Potvynių rizikos valdymo planai (III etapas)

 

Potvynių rizikos valdymo plano parengimas yra paskutinis potvynių direktyvos įgyvendinimo etapas, kuris turi apimti ir apibendrinti ankstesnių etapų rezultatus, Lietuvoje vykdomus nuo 2010 metų. Plano parengimą koordinuoja Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerija. Plane siūlomas priemones potvynių pavojui mažinti numatoma pradėti įgyvendinti 2017 metais, priemonių įgyvendinimui numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

 

Rengiant valdymo planą visos užliejamos teritorijos suskirstytos į 3 pavojingumo klases: didelis, vidutinis, mažas. Teritorijų pavojingumas vertintas pagal:

- gyventojų skaičių, apgyvendinimo tankį;
- užliejimo gylį;
- išvykimo ir atvykimo kelius iš teritorijų;
- vandenvietės ir nuotekų valymo įrenginių vietas;
- gamybos bei pramonės objektų padėtį;
- kultūros paveldo objektų padėtį;
- galimus taršos šaltinius ir t.t.

Užliejamų teritorijų suskirstymo pagal pavojingumą pavyzdys Kauno miete.

Pagal pavojaus lygį kiekvienai teritorijai buvo parinkti priemonių rinkiniai pvz., prevencinės (nauji reikalavimai statyboms, griežtinama užtvankų kontrolė), nestruktūrinės (miškingumo didinimas), pasirengimo (potvynių prognozavimo sistema, naujos arba modernizuojamos sirenos, tarnybų mokymai, kelių apylankų schemų parengimas), atstatymo (draudimo sistemos tobulinimas, amfibijų pirkimas), inžinerinės (pylimai, kelių aukštinimas) ir kt. priemonės.

 

Inžinerinės apsaugos nuo potvynių priemonės, skirtos mažinti potvynių keliamą pavojų statant, rekonstruojant apsauginius pylimus ar kitus hidrotechnikos įrenginius. Tokių priemonių poreikis buvo įvertintas teritorijoms, kuriose potvyniai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui bei ekonominei veiklai ir reikalinga detaliai įvertinti inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių įrengimo galimybes ir tikslingumą. Viso buvo išskirtos 104 tokios teritorijos, kuriose buvo detaliai analizuojamos inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių įrengimo galimybės ir tikslingumas, remiantis žemiau nurodytais rodikliais:

1) galinčių nukentėti gyventojų skaičius;
2) teritorijos apgyvendinimo tankis;
3) užliejamų pastatų plotas ir užliejimo gylis;
4) potvynių rizika ekonominei veiklai ir žala turtui;
5) galimybė gyventojams pasitraukti iš užliejamų pastatų;
6) apgyvendintų teritorijų atskirtis potvynių metu (užliejami visi išvykimo ir atvykimo keliai iš teritorijos);
7) vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginių patekimas į potvynių metu užliejamas teritorijas;
8) užliejamų kelių charakteristikos (geografinė padėtis, apylankos, apsauga);
9) teritorijų užliejimo gylis;
10) potvynio tikimybė;
11) stambių gamybos bei pramonės objektų ir įrenginių užliejimų pavojus;
13) kultūros paveldo objektų padėtis;
14) saugomos teritorijos, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos,
padėtis ir kiti galimi taršos šaltiniai, tikėtinas didelius pernešamų nuosėdų kiekis.
   
Kiekvienos vertintos teritorijos apsaugai nuo potvynių buvo parinkti tipiniai inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių sprendiniai:

1) naujų grunto pylimų su vietiniu keliu pylimo viršuje ar be kelio įrengimas;
2) naujo kombinuoto grunto pylimo - gelžbetonio įlaidų sienos įrengimas;
3) naujos gelžbetoninės sienos įrengimas;
4) esamų pylimų paaukštinimas atvirose teritorijose;
5) esamo pylimo paaukštinimas plastikinių sprauslenčių siena, išsaugant esamą kelią pylimo viršuje;
6) esamo pylimo paaukštinimas.

Inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių tipiniai sprendiniai parinkti atsižvelgiant į topografines bei vietos sąlygas (pylimų trasa, pagal galimybes, parenkama mažiausio gylio vietomis), hidrologines sąlygas, užstatymo intensyvumą, vietinių statybos produktų (grunto, smėlio, žvyro) panaudojimo galimybes, teritorijos statusą (saugoma teritorija), technines galimybes pylimų ar kitų priemonių įrengimui, kuo mažesnį įrengtos infrastruktūros keitimą gyvenamose teritorijose (priemones taikyti prie esamų kelių, gatvių, pastatų ar sklypų ribų), eksploatacijos sąlygas (užtikrinant technikos pravažiavimo pylimo viršumi galimybę), aplinkosaugos reikalavimus (galimybę gyvūnų migracijai per įrengtus pylimus, maksimalų vertingų želdinių bei dirvožemio išsaugojimą), minimalų upės vandens tėkmės režimo keitimą (ar jo visai nekeičiant), vandens laisvo ištekėjimo ar išleidimo iš pylimais apsaugotos teritorijos užtikrinimą ne potvynių metu, nesudėtingą ir lengvai valdomą vandens ištekėjimo vietų užtvėrimą, kylant potvynių vandens lygiui, galimybę, pagal reikalą, įrengti pylimų viršuje vietinius kelius (pėsčiųjų takus) ar jų išsaugojimą, pylimų ar kitų statinių derėjimą prie kraštovaizdžio, sąnaudų efektyvumo analizę, taikant ekonomiškesnį pylimo tipą, jeigu įrengimo sąlygos yra panašios.

 

Kiekvienai vertintai teritorijai buvo atliktas detalus metinių sąnaudų bei metinės naudos santykio įvertinimas ir daugiakriterinis vertinimas, apimantis ekonominius rodiklius bei poveikį žmonių sveikatai, aplinkai ir kultūros paveldui.

Anksčiau įrengtų neužliejamų pylimų (žiemos polderiai), kurių dėl nusidėvėjimo ar suslūgimo atskirus ruožus užlieja vidutinės tikimybės potvyniai, pylimų paaukštinimo tipai parinkti atsižvelgiant į esamo pylimo būklę ir jo nusidėvėjimo laipsnį, šlaitų polinkį, tvirtinimą, esamų vietinių kelių, įrengtų pylimų viršuje išsaugojimo galimybes, vietinių statybos produktų (grunto, durpės, žvyro) panaudojimo galimybes, tinkamas eksploatacijos sąlygas, užtikrinant technikos pravažiavimo pylimo viršumi galimybę, aplinkosaugos reikalavimus (galimybę gyvūnų migracijai per įrengtus pylimus, maksimalų vertingų želdinių bei dirvožemio išsaugojimą) ir sąnaudų efektyvumo analizę, taikant ekonomiškesnį pylimo paaukštinimo tipą, jeigu įrengimo sąlygos yra panašios.

 

Teritorijų apsaugai nagrinėtų inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių vieta ir siūlomi sprendinių tipai yra preliminarūs. Rengiant inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių techninius projektus, turi būti tikslinamas jų aukštis, gali būti koreguojama vieta ir pasirinkti kiti sprendiniai, atsižvelgiant į vietines sąlygas ir urbanizuotos vietovės plėtros planus.

 

Iš 104 detaliai nagrinėtų teritorijų 48 teritorijose įrengti inžinerines apsaugos nuo potvynių priemones nėra tikslinga dėl santykinai mažo gyventojų ir užstatymo tankio, mažo užliejimo gylio, neigiamo poveikio rekreaciniam teritorijos potencialui ar kultūros paveldui. Šiose teritorijose tikslingiausia apsaugą užtikrinti prevencinėmis, atstatymo, pasirengimo ir laikinomis priemonėmis. Likusiose 56 teritorijose (Vandenų srities plėtros 2017–2023  metų programos įgyvendinimo veiksmų plano 1 ir 2 priedai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“), potvynių pavojų tikslingiausia mažinti inžinerinėmis apsaugos nuo potvynių priemonėmis.

 

Teritorijos, kuriose buvo analizuojamos struktūrinių priemonių įrengimo galimybės bei tikslingumas, ir joms nustatyti prioritetai (2015 m. vasario 23 d.).

 

Iš 56 teritorijų, atsižvelgiant į metinių sąnaudų bei metinės naudos santykį ir poveikį gyventojams, aplinkai bei kultūros paveldui, 18 teritorijų suteiktas aukštas prioritetas, 38 teritorijoms suteiktas žemas prioritetas. 

Aukšto prioriteto teritorijose apsaugomos santykinai tankiai apgyvendintos ir užstatytos teritorijos, kurios užliejamos didelės ir vidutinės tikimybės potvynių, kylančių dėl lietaus, sniego tirpsmo, ledo sangrūdų upėse ir vandens lygio pakilimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Šiose teritorijose gyvena daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, o potenciali potvynių žala ženkliai viršija inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių įrengimo ir eksploatacijos kaštus, dėl ko priemonių naudingumas labai aukštas.

Žemo prioriteto teritorijose apsaugomos santykinai tankiai apgyvendintos ir užstatytos teritorijos užliejamos didelės ir vidutinės tikimybės potvynių, kylančių dėl lietaus, sniego tirpsmo, ledo sangrūdų upėse ir vandens lygio pakilimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Šiose teritorijose gyvena daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, o potenciali potvynių žala viršija inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių įrengimo ir eksploatacijos kaštus, priemonių naudingumas aukštas.

 

Siūlomų priemonių vizualizavimui parengtas interaktyvus žemėlapis internete. Žemėlapyje pateikiama svarbiausia informacija apie siūlomas įgyvendinti priemones. Inžinerinėms apsaugos nuo potvynių priemonėms pateikiama detali informacija kokią teritoriją jos skirtos apsaugoti, kiek gyventojų joje gyvena, kokios priemonės siūlomos (naujų pylimų statyba, esamų aukštinimas ir kt.).

 

Žemėlapio pavyzdys, kuriame pateikiama detali informacija apie siūlomas inžinerines priemones. Informacijos peržiūrai reikia iš įrankių juostos pasirinkti „Objektų identifikavimas", paspausti ant dominančios teritorijos ir iššokančiame menių pasirinkti „Inžinerinės priemonės (spausti čia)" arba „Teisinių ir kitų priemonių sąrašas (spausti čia)".

 

Parenkant inžinerines apsaugos nuo potvynių priemones teritorijų apsaugai nuo potvynių, buvo išnagrinėta ir alternatyva – apsisaugojimas taikant laikinas priemones. Laikinos apsaugos nuo potvynių priemonės – tai neapsemiamos užtvaros iš įvairių medžiagų, gaminių ar konstrukcijų, įrengiamos prieš potvynį ar potvynio metu. Atsižvelgiant į laikinų apsaugos priemonių taikymo praktiką Lietuvoje ir užsienio šalyse, šios užtvaros rengiamos tik teritorijose, kur vidutinis užtvinimo gylis siekia iki 2 m, gilesnėse vietose laikinų priemonių patikimumas labai mažas, jų įrengimas nerekomenduojamas.

Analizei atlikti laikinų apsaugai nuo potvynių priemonių tipai (smėlio maišai, betono blokai, laikinos užtvaros iš metalinių surenkamų konstrukcijų (sekcijų)) buvo parinkti pagal užliejimo gylį kiekvienai iš detaliai vertinamų 104 teritorijų. Stacionarių pylimų ir laikinų priemonių įrengimo kaštų palyginimas rodo, kad dauguma atvejų apsaugą nuo potvynių tikslingiausia organizuoti įrengiant stacionarius pylimus: 71 nagrinėtoje teritorijoje laikinų priemonių įrengimo kaštai viršija stacionarių inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių kaštus; 19 nagrinėtų teritorijų laikinas priemones naudoti būtų nesaugu dėl didelio užliejimo gylio. Be to, laikinų atitvarų įrengimas reikalautų mobilizuoti ir organizuoti labai didelio žmonių skaičiaus darbus ypatingai trumpais terminais. Dėl didelių užliejamų teritorijų, 18 vietų būtų reikalinga net daugiau nei po 1000 darbuotojų.
   
Laikinas užtvaras, kombinuojant su apsauginėmis sienutėmis ar kitomis stacionariomis inžinerinėmis apsaugos nuo potvynių priemonėmis tikslinga būtų naudoti tik urbanizuotose teritorijose, kuriose upių pakrantėse įrengti turistų traukos objektai ir stacionarių pylimų įrengimas nėra priimtinas architektūriniu požiūriu.

 

2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo parengtas ir paskelbtas visuomenei potvynių rizikos valdymo plano projektas. Visuomenei susipažinti ir pateikti pasiūlymus atnaujintam plano projektui buvo skirta ne mažiau nei 6 mėn. Plano pristatymui buvo suorganizuoti ir vieši seminarai, kurių metu buvo galima susipažinti su svarbiausia informacija ir užduoti klausimus plano rengime dalyvaujantiems ekspertams. Seminarai vyko Jurbarke (2015 m. kovo 10 d.) ir Kaune (2015 m. kovo 12 d.).


Potvynių rizikos valdymo plano projekto atnaujinimai:

 

2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo parengtas ir paskelbtas potvynių rizikos valdymo plano projektas (versija 1.0).

 

2014 m. rugsėjo 22 d. projektas atnaujintas, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus ir pastebėtus netikslumus (versija 1.2).

 

2014 m. spalio 1 d. teritorijų suskirstymo ir apsaugai nuo potvynių vykdomų priemonių bei galiojančio šios srities teisinio reguliavimo įvertinimas pateikiamas interaktyviame žemėlapyje internete atnaujintas, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus ir pastebėtus netikslumus.

 

2015 m. vasario 23 d. plano projektas atnaujintas ir papildytas, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, taip pat papildytas detaliais siūlomų priemonių aprašymais. Interaktyvus žemėlapis atnaujintas detaliais siūlomų priemonių aprašymais ir grafine medžiaga (versija 1.5).

 

2015 m. liepos 24 d. plano projektas atnaujintas ir papildytas, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus iš institucijų bei pastabas gautas atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūras (versija 1.6).

 

2017 m. gegužės 26 d. planas atnaujintas ir papildytas, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus gautus iš institucijų, rengiant Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, bei Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (galutinė potvynių rizikos valdymo plano versija).

 

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Hidrografinio tinklo skyrių 870668075, el. p. gediminas.dudenas@aaa.am.lt.