Kuriam laikotarpiui rengiamos priemonių programos?
2010 m. buvo parengtos ir patvirtintos priemonių programos. 2010-2015 m. laikotarpiu jos bus įgyvendinamos. Įgyvendinus programoje numatytas priemones bus analizuojama, kokių aplinkosaugos rezultatų buvo pasiekta. Monitoringo priemonėmis bus vertinama, ar visuose vandens telkiniuose pasiekti jiems nustatyti vandensaugos tikslai. 2015 m. priemonių programos bus peržiūrėtos ir atnaujintos. Tiems telkiniams, kur tikslai nebuvo pasiekti, iš naujo bus vertinama esama būklė, nustatomos problemos, jų priežastys, tikslinami tikslai ir rengiama nauja programa. Vėliau programos bus atnaujinamos kas šešeri metai.
Pagrindinės priemonės kas tai?
Pagrindines priemones privaloma įgyvendinti pagal vandens sektorių reglamentuojančius Lietuvos įstatymus ir ES direktyvas. Vienos svarbiausių ir imliausios investicijoms yra Miestų nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos. Jas įgyvendinus paprastai pagerėja paviršinio vandens kokybė.
Kada taikomos papildomos priemonės?
Papildomos priemonės, skirtos papildyti pagrindines, jei jos neužtikrina vandensaugos tikslų pasiekimo. Parenkant jas skaičiuojamas priemonių efektyvumas, kaštų-efektyvumas ir kaštų-naudos analizės.
Papildomos priemonių grupės, patvirtintos valdymo planuose ir priemonių programose:
Sumažinti vandenų taršą iš pasklidųjų šaltinių.
Sumažinti vandenų taršą iš sutelktųjų šaltinių.
Pagerinti vandens telkinių hidromorfologinę būklę.
Nustatyti neigiamo poveikio vandens telkinių būklei kilmę ir šaltinius.
Užtikrinti visuomenės ir ūkio subjektų informuotumą apie Programoje numatytas priemones, jų vykdymo būdus bei paspartinti jų aktyvų dalyvavimą vandens valdyme.
Papildomas priemonės skirstomos pagal sritis:
Žemės ūkio taršos poveikiui švelninti
Ši problema aktualiausia Nevėžio, kiekmažiau Šventosios ir Šešupės pabaseiniuose, taip pat Lielupės mažųjų intakų pabaseinyje. Nemuno UBR priemonių programoje buvo patvirtintos priemonės, kurios bus taikomos ir kituose baseinuose:
bus peržiūrėtas organinių ir mineralinių trąšų naudojimas ir tvarkymą reglamentuojanti nacionalinė teisinė bazė ir atitinkamai teisės aktuose nustatyti:
maksimalūs leistini azoto trąšų kiekiai viename hektare, nepriklausomai nuo to, ar tręšiama organinėmis ar mineralinėmis trąšomis;
maksimalūs leistini fosforo trąšų kiekiai viename hektare, nepriklausomai nuo to, ar tręšiama organinėmis ar mineralinėmis trąšomis;
nustatyti reikalavimai rengti tręšimo planus ūkiams tręšiantiems mažiau kaip 150 ha žemės ūkio naudmenų;
nustatytas reglamentavimas tręšimo planus rengiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
nustatyti aplinkosauginiai mėšlo tvarkymo reikalavimai ūkiams, turintiems mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių.
Gyventojų nuotekų poveikiui mažinti
Priemonių programose buvo patvirtintos šios priemonės:
Padidinti išvalymo efektyvumą Šalčininkų, Kaišiadorių, Baisiogalos, Pakiršinio, Bukonių, Kybartų, Raseinių, Kretingos, Pravieniškių, Klausučių, Lekėčių nuotekų valymo įrenginiuose.
Išsiaiškinti Rainių gyvenvietės poveikį Mastupio upei, Rozalimo gyvenvietės - Daugyvenės upei, Mikoliškio gyvenvietės – Amatos upei.
Atlikti Rokiškio mieste paviršinių nuotekų tyrimus, siekiant nustatyti BDS7, biogeninių ir naftos medžiagų bei sunkiųjų metalų apkrovas, patenkančias su paviršinėmis nuotekomis į Laukupės ir Nemunėlio upes.
Hidromorfologiniams pokyčiams švelninti ir reguliuoti
Bus atliekamas upių renatūralizavimo pilotinis projektas Grūdos upėje.
Bus vykdomas hidroelektrinių veikiamų vandens telkinių tiriamasis monitoringas auksčiau užtvankos. Tuo siekiama išsiaiškinti kokį poveikį daro nenatūralaus pobūdžio vandens lygio ir nuotėkio svyravimai žemiau hidroelektrinių esančioms atkarpoms.
Taip pat bus įrengiami žuvų migracijos takai Lėvens upėje Akmenių HE ir Pasvalio HE užtvankoje, Minijos upėje prie Gargždų malūnų slenksčio, Sausdravo upėje prie Žlibinų užtvankos, Duobupio upėje (poilsiavietėje ,,Merkys“), Ūlos-Pelesos upėse (Rudnios užtvanka), Merkio upėje prie šliuzo-reguliatoriaus ties Merkio-Vokės kanalu, Vokės upėje prie Grigiškių ir Mūro Vokės užtvankų, Riešės upėje prie žemutinės Riešės slenksčio, Šešupės upėje prie Kudirkos Naumiesčio užtvankos, Kražantės upėje prie Kelmės užtvankos, Ančios upėje prie Skaudvilės užtvankos, Šunijos upėje prie Lomių užtvankos, Verknės upėje prie Jundeliškių užtvankos ir kitose upėse. Visų upių sąrašą, kuriose ketinama hidromorfologinius pokyčius švelninti galite rasti Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR priemonių programose.
Tarpinių ir priekrantės vandenų būklei gerinti
Bus parengta detali Klaipėdos uosto akvatorijos vandens būklės problemų priežasčių nustatymo bei priemonių vandens būklės problemoms spręsti parinkimo studija.
Bus organizuojamas makrofitų šienavimas Kuršių marių pakrantėse.
Bus parengta ir patikrinta filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimo ir surinkimo metodika biogeninių medžiagų šalinimui iš vandens telkinių.
Visuomenės ir ūkio subjektų informuotumo didinimas apie programose numatytas priemones
Bus organizuojami mokymai, informacinės kampanijos apie maksimalias leidžiamas tręšimo normas bei tręšimo planų rengimo tvarką, apie numatytas priemones ir problemas, kurias tos priemonės sprendžia.
Bus organizuojamas visuomenės įtraukimas į vandensaugos problemų identifikavimo procesą.
Bus organizuojami mokymai ir seminarai apie pavojingas medžiagas, jų šaltinių nustatymą ir patekimą į vandenį, jų poveikį, jų nustatymą žaliavose, pavojingų medžiagų kontrolę, mažinimo priemones, įskaitant mokymus, kaip tinkamai vertinti saugos duomenų lapus.
Plačiau apie patvirtintas priemones galima rasti Vyriausybės patvirtintose priemonių programose:
Nemuno UBR priemonių programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098.
Lielupės UBR priemonių programa, patvirtinta 2010 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1618.
Ventos UBR priemonių programa, patvirtinta 2010 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1617.
Dauguvos UBR priemonių programa, patvirtinta 2010 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1616.
