Nevėžio baseinas plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, o jo didžiausio intako – Šušvės – baseinas drenuoja Žemaičių aukštumos pašlaites. Paviršiuje vyrauja sunkesnės mechaninės sudėties karbonatingos uolienos, 10 % baseino paviršiaus dengia smėliai. Pelkių daugiausia aukštupyje – pelkėtumas ten apie 6 %. Miškingumas tik apie 17 % (aukštupyje – apie 21 %). Baseine yra 89 ežerai, bet jų suminis plotas tik 5,28 km2, todėl ežeringumas labai mažas (0,09 %); didžiausias ežeras – Lėnas (2,08 km2). Tačiau yra daug tvenkinių (iš viso 76).
Nevėžis dalį vandens gauna iš Lėvens ir Šventosios. Paties Nevėžio baseino metinio nuotėkio hidromodulis yra 1,9 l/s iš km2.
Nevėžio pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai:
|
Upė |
Vyresnė upė |
Ilgis, km |
Baseino plotas, km2 |
|
Nevėžis |
Nemunas |
208,6 |
6140,5 |
|
Alanta |
Nevėžis |
31,9 |
118,5 |
|
Juoda |
Nevėžis |
34,7 |
317,5 |
|
Juosta |
Nevėžis |
50,8 |
273,3 |
|
Kiršinas |
Nevėžis |
46,6 |
409,7 |
|
Upytė |
Nevėžis |
39,5 |
252,0 |
|
Linkava |
Nevėžis |
36,8 |
163,4 |
|
Liaudė |
Nevėžis |
39,2 |
183,5 |
|
Kruostas |
Nevėžis |
28,9 |
99,7 |
|
Dotnuvėlė |
Nevėžis |
60,9 |
192,7 |
|
Smilga |
Nevėžis |
32,0 |
208,8 |
|
Obelis |
Nevėžis |
53,3 |
673,8 |
|
Barupė |
Nevėžis |
48,2 |
322,4 |
|
Aluona |
Nevėžis |
29,7 |
123,3 |
|
Striūna |
Nevėžis |
27,7 |
132,3 |
|
Gynia |
Nevėžis |
35,8 |
156,3 |
|
Šuoja-Kurys |
Kiršinas |
46,0 |
245,0 |
|
Lankesa |
Obelis |
54,0 |
245,0 |
|
Beržė |
Šušvė |
35,8 |
301,1 |
