Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas

 

Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas

Europą skalaujantys vandenynai ir jūros – tai nuostabios, pilnos gyvybės ir neišnaudotų galimybių vietos. Mūsų laikais žmogaus veikla jūroje tampa vis aktyvesnė ir įvairesnė, nuo jos vis labiau priklauso šalių ekonominis augimas. Šalia tradicinių veiklų, tokių kaip jūros transportas, laivų statyba, žvejyba, mineralinių išteklių eksploatacija, turizmas, atsiranda ir naujos, sparčiai augančios sritys: akvakultūra, vėjo ir bangų energijos gavyba, kiti naujomis technologijomis grįsti verslai. Tačiau dėl žmogaus veiklos jūroms kyla ir įvairių grėsmių. Tai tarša pavojingomis medžiagomis, naftos išsiliejimai, perteklinių maisto medžiagų patekimas, intensyvi žvejyba ir kiti neigiami veiksniai, kurie pažeidžia trapią jūrinės aplinkos pusiausvyrą, ardo tūkstantmečiais gamtos kurtas buveines, naikina jūrines rūšis.

 

Šiandien vis labiau suvokiama, kad sveika jūrų aplinka yra būtina gyvybės išlikimo sąlyga ir vertingas paveldas, kuris turi būti saugomas, puoselėjamas ir atkuriamas, siekiant galutinio tikslo – išlaikyti biologinę įvairovę ir užtikrinti įvairius ir dinamiškus vandenynus ir jūras, kurie būtų švarūs ir produktyvūs. Tačiau ilgalaikis darnus vystymasis nėra užtikrintas savaime, jam įgyvendinti būtinos moksliškai pagrįstos priemonės ir politinė valia.

 

Siekiant šio tikslo 2008 m. birželio 17 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (toliau – JSPD). Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius, ir taip pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę iki 2020 m. Siekiant nustatyti geros jūros aplinkos būklės savybes reikalinga atsižvelgti į 11 kokybinių rodiklių:

 

1. Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė ir paplitimas, taip pat rūšių pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias geomorfologines, geografines ir klimatines sąlygas.

2. Dėl žmogaus veiklos patekusių svetimžemių rūšių paplitimas nekeičia ekosistemų pobūdžio.

3. Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršija saugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo gerą išteklių būklę. 

4. Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė yra normalūs ir gali užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą. 

5. Žmogaus sukelta eutrofikacija sumažinta, ypač jos neigiamas poveikis, pvz., biologinės įvairovės praradimas, ekosistemos nykimas, žalingas dumblių žydėjimas ir deguonies trūkumas dugno vandenyse. 

6. Jūros dugno vientisumas užtikrina ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimą, nedaro neigiamo poveikio bentoso ekosistemoms.

7. Hidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemoms. 

8. Teršalų koncentracija nesukelia taršos poveikio.

9. Teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose neviršija Europos Bendrijos teisės aktuose nustatyto lygio ar kitų atitinkamų standartų. 

10. Atliekos jūroje ir jų kiekis nedaro žalos pakrančių ir jūros aplinkai.

11. Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas nedaro neigiamo poveikio jūros aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-742 „Dėl jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo“ paskirta atsakinga institucija už JSPD įgyvendinimą.


Siekiant įgyvendinti JSPD, Aplinkos apsaugos agentūra įpareigota kas 6 metus (pradedant nuo 2006 m.) atlikti  jūros aplinkos būklės vertinimą. Įvertinti esamą 6-erių metų laikotarpio jūros aplinkos būklę, nustatyti aplinkos apsaugos tikslus ir priemones gerai Baltijos jūros aplinkos būklei siekti ir gautų rezultatų pagrindu atnaujinti nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, kurios įgyvendinimas padės sumažinti jūros taršą bei iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtus jūros aplinkos apsaugos tikslus, t.y. pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę.


Įgyvendinant JSPD Lietuva atliko pirminį (I JSPD etapas, apie jo eigą informacija pateikiama žemiau) jūros aplinkos savybių, pavojų ir poveikių vertinimą remiantis 2006-2011 m. duomenimis, nustatė aplinkos apsaugos tikslus ir priemonių programą. Šiam pirmam JSPD įgyvendinimo etapui Europos Komisija pateikė savo vertinimą ir gaires (Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Komisijos vertinimas ir gairės, 2014). Antrasis JSPD įgyvendinimo etapas (II JSPD etapas) numato atnaujintą valstybėms priklausančių jūros vandenų ekologinės būklės 2012-2017 m. laikotarpio vertinimą pagal papildytas Europos Komisijos gaires, kuriomis nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai (Komisijos sprendimas (ES) 2017/848).

 

 

 

2019-10-11

Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas II etapas

 

2012

Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas I etapas