Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Žmogaus veiklos poveikis > Reikšmingi žmogaus veiklos poveikiai

 

Reikšmingi žmogaus veiklos poveikiai

Rengiant 2010-2015 m. upių baseinų rajonų valdymo planus buvo indentifikuoti šie pagrindiniai poveikiai:

  • pasklidoji tarša (sukelta žemės ūkio veiklos).
    Pasklidoji arba ne iš konkrečių taršos šaltinių išleidžiama tarša, kurios didžiąją dalį sudaro apkrovos susidarančios iš žemės ūkio veiklos. Tai į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančios organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių apkrovos. Žemės ūkio veiklos poveikis vandens telkiniams nėra vienodas. Daugiausia vandens kokybės problemų paviršiniuose vandens telkiniuose nustatyta šiaurės, vidurio ir pietvakarių – Mūšos, Lielupės mažųjų intakų, Nevėžio, Dubysos ir Šešupės pabaseiniuose. Pasklidoji žemės ūkio tarša gali sudaryti nuo 45 iki 80 proc. visos į vandens telkinius išsiplaunančios nitratų azoto taršos apkrovos. Lietuvoje geros ekologinės būklės kriterijų dėl pasklidosios taršos neatitinka 222 paviršinio vandens telkinai iš 1177. Tai sudaro 19 % visų vandens telkinių skaičiaus.
Gera ekologinė būklė netenkinama dėl pasklidosios taršos


  • Sutelktoji tarša
    Sutelktąją taršą arba iš konkrečių taršos šaltinių patenkančią taršą sudaro miestų ir gyvenviečių nuotekų valyklų taip pat lietaus, premonės ir gamybinių nuotekų išleistuvų tarša. Sutelktoji tarša labiausiai pasireiškia per didelius išleidžiamus organinių medžiagų (išreikšto per biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras – BDS7), bendro fosforo kiekius, o taip pat pasižymi ir pavojingų cheminių medžiagų išmetimais. Šiuo metu iš 1177 upių vandens telkinių dėl sutelktosios taršos geros būklės kriterijų neatitinka 50 vandens telkinių ir tai sudaro 5 % visų vandens telkinių skaičiaus. Dėl didėjančio nuotekų valymo įrenginių išvalymo efektyvumo teršalų išleidimas į paviršinius vandenis per paskutinius metus gerokai sumažėjo. Daugeliu atvejų upių atkarpos, kuriose šiuo metu vandens kokybės parametrai viršija geros ekologinės būklės vertes, yra nedidelės. Tai dažniausiai upių aukštupiai arba upių atkarpos, kuriose sausuoju sezonu sumažėja vandens ir upė nesugeba praskiesti išleidžiamų nuotekų, patenkančių iš didesnių gyvenviečių.
Geros upių ekologinė būklės reikalavimų netenkinama dėl sutelktosios taršos

  • Hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai arba upių vagų ištiesinimas
    Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl siekiant jį pašalinti iš dirbamų žemių 1955-1980 m. Lietuvoje vyko intensyviausias šlapių žemių sausinimas ir buvo įrengiamos drenažo sistemos. Šiuo laikotarpiu buvo nusausinta 2,6 mln. ha žemės naudmenų arba apie 80 proc. dirbamos žemės. Taip pat buvo ištiesinta 4241 km upių. Iš 1177 upių vandens telkinių dėl upių vagų ištiesinimo 265 neatitinka geros būklės kriterijų. Upių vagų tiesinimas padarė didelę įtaką upių ekologinės būklės prastėjimui, kadangi buvo sunaikintos specifinės vandens organizmų buveinės. Dėl to sumažėjo ir pačių vandens organizmų rūšinė sudėtis ir gausumas. Daugiausia ištiesintų upių yra Nevėžio pabaseinyje ir tai sudaro 747 km, 490 km tiesintų upių yra Šešupės pabaseinyje, 485 km - Nemuno mažųjų intakų. 
Rizikos vandens telkiniai, kuriuose netenkinama gera būklė dėl upių vagų ištiesinimo

  • Hidroelektrinių poveikis
    Dažni vandens lygio svyravimai upės atkarpoje žemiau hidroelektrinės taip pat tvenkinio krantų ir upės vagos erozija yra būdingiausi poveikis, kuriuos daro upių vagose įrengtos hidroelektrinės.  Dažna ir staigi vandens lygio kaita yra pražūtinga žuvų ikrams ir mailiui. Hidroelektrinei sulaikant vandenį ikrai ir mailius atsiduria sausumoje, o paleidus turbinas išnešami į vystymuisi ir augimui netinkamas buveines. Kitas su hidroelektrinių poveikiu susijęs aspektas – turbinų naudojimas, kurios labai žaloja žuvis. Viso Lietuvoje skaičiuojamos 84 hidroelektrinės, 57 iš jų daro reikšmingą poveikį vandens telkiniams. Iš 1177 vandens telkinių dėl hidroelektrinių poveikio geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 28 vandens telkiniai.
Rizikos vandens telkiniai išskirti dėl hidroelektrinių poveikio

  • Tarptautinė tarša
    Visi keturi Lietuvos upių baseinų rajonai yra tarptautiniai, todėl tarša jais patenka iš kaimyninių valstybių. Nemuno UBR tarptautinė tarša daro poveikį Neries, Nemuno bei Šešupės upių ekologinei būklei, o taip pat įtakoja į Kuršių marias pernešamas taršos apkrovas, todėl tarptautinės taršos poveikis yra vertintinas tiek upių, tiek Kuršių marių atžvilgiu. Upių ekologinę būklę apsprendžia iš taršos šaltinių pakliūvanti tarša, tuo tarpu Kuršių marioms yra svarbi tiek iš taršos šaltinių pakliūvanti tarša, tiek upėmis pernešamas taršos kiekis. 
    Nemunu ir Nerimi į Lietuvos teritoriją tarša atplukdoma iš Baltarusijos. Šešupės ištakos yra Lenkijoje, todėl nuo kaimyninės šalies taršos poveikio priklauso jos aukštupio ekologinė būklė, o žemupyje, žemiau Širvintos intako iki įtekėjimo į Nemuną, į Šešupę patenka tarša iš Kaliningrado. Kaliningrado miestų (Sovetsko ir Nemano) tarša taipogi patenka ir į Nemuną.


 

Platesnė informacija projekto „Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą“ priede (PDF)