Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Žmogaus veiklos poveikis > Socialine-ekonomine vandens naudojimo analize

 

Socialine-ekonomine vandens naudojimo analize

Vandensaugos tikslų nustatymas ir tinkamų priemonių jiems siekti parinkimas yra neatsiejami nuo ekonominės-socialinės baseino analizės. Šios analizės metu:
•    nustatoma baseino bendruomenių priklausomybė nuo vandens išteklių;
•    nustatomos ūkinės veiklos baseine, palyginama jų atnešama socialinė-ekonominė nauda šaliai ir vietos bendruomenėms su atnešama žala vandens telkiniams; 
•    įvertinami galimų tikslų pasiekimo kaštai bei nauda.
Ekonominė analizė atliekama toms žmonių veikloms, dėl kurių telkiniai gali būti priskiriami rizikos grupei – pramonei, namų ūkiui, žemės ūkiui ir energetikai.

 

Rengiant 2010-2015 m. upių baseinų rajonų valdymo planus buvo atlikta vandens naudojimo ekonominė analizė, kuri apibendrinta pagal upių baseinų rajonus.

Ekonominiai ir socialiniai UBR rodikliai

Rodiklis

Ventos UBR

Lielupės UBR

Dauguvos UBR

Nemuno UBR

Lietuva

Plotas, km2

6277,3

8949,1

1870,8

48202,8

65300

Ploto dalis nuo bendros Lietuvos teritorijos, %

9,6%

13,7%

2,9%

73,8%

100%

Gyventojų skaičius

220000

387271

57534

2710813

3375618

Gyventojų tankis, gyventojų sk./km2, 2010 m.

35

43

31

56

 

Dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, %

6,5%

11,5%

1,7%

80,3%

100%

UBR dalis visame sukurtame Lietuvos BVP, %

6,0%

9,3%

1,7%

83,0%

100%

Žemdirbystės teritorijos, %

66%

72%

58%

60%

 

Gamtinės teritorijos, %

31%

30%

24%

36%

 

Nedarbas, %, 2010 m.

17,0%

14,0%

14,8%

13,6%

13,9%



Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis, 2009 m.

Lietuvoje didžiausias yra Nemuno upių baseinų rajonas, o mažiausias – Dauguvos. Lielupės UBR yra daugiausia žemės ūkio naudmenų, o tai reiškia, kad žemės ūkis šiame rajone itin svarbus. Nedarbas yra didžiausias Ventos UBR. Tai galima paaiškinti tuo, kad šiame UBR nėra didelių miestų, kuriuose paprastai būna daugiau darbo vietų. Vertinant pagal sukuriamą BVP, Nemuno UBR rodikliai tiek bendrąja, tiek ir santykine verte yra geriausi.

Pagrindiniai su vandens ištelkių naudojimu susiję ir pastaruosius veikiantys sektoriai Lietuvoje, kaip identifikuota analizuojant apkrovas vandens ištekliams, yra namų ūkių, pramonės, energetikos, žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai.
Didžiausi vandens naudotojai energetikos sektoriuje yra Ignalinos atominė elektrinė (Dauguvos UBR), kuri gretimai esančio ežero vandenį naudoja aušinimui, ir Kauno bei Kruonio hidroelektrinės (Nemuno UBR).

 

Vandens sunaudojimas žemės ūkio sektoriaus reikmėms UBR
Šaltinis: statistikos departamentas

 

Vandens sunaudojimo pasiskirstymas pagal sektorius Dauguvos UBR, 2008 (be energetikos sektoriaus)
Šaltinis: Statistikos departamentas

 

Vandens sunaudojimo pasiskirstymas pagal sektorius Lielupės UBB, 2008 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas

 

Vandens sunaudojimo pasiskirstymas pagal sektorius Ventos UBR, 2008 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas

 

Sąnaudų susigrąžinimas

Vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo ir valymo kainos Lietuvoje apskaičiuojamos remiantis sąnaudų susigrąžinimo principu. Kaina neturi būti aukštesnė nei realios vandens teikimo bei nuotekų surinkimo ir valymo išlaidos. Didžiausias finansinis susigrąžinimo lygis yra Nemuno UBR ir sudaro 96 %. Kituose UBR sąnaudų susigrąžinimas yra toks: 85 % – Ventos UBR, 80 % – Lielupės UBR ir 77 % – Dauguvos UBR.
LR Vandens įstatyme numatytas sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimas, nurodant, kad valstybė atsižvelgia į sanaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, įskaitant aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, susigrąžinimo principą pagal ekonominę analizę ir „teršėjas moka“ principą.